žalčiagrybis

žálčiagrybis sm. (1), žal̃čiagrybis (1) Mrc, žalčiãgrybis (1) 1. prastas grybas, ne baravykas: Anais laikais, vaikeli, tų žálčiagrybių niekas neėmė Kb. Šitų tai nežinau vardo, visai prastus grybus mes vadom žálčiagrybiai Mrc. 2. musmirė: Sodžiuj kai privinsa daug musių, tai vaikai eina į mišką ir suieško to grybo, tep pas mus vadinamo žalčiãgrybio Nč.